Mitų griovėjas: naudotis banko kortele internete nesaugu

Du iš puikiausių, laiko sutaupančių, išradimų – internetas ir kreditinės kortelės. O kai juos, sėdėdamas kavinėje ar viešajame transporte, naudoji kartu, kad sutvarkytum kasdienius reikalus, pavyzdžiui, apmokėtum sąskaitas, apsipirktum ar pasirūpintum kitais finansiniais įsipareigojimas, šie išradimai tampa dar patogesniais.

Deja, tiek internetas, tiek kreditinės kortelės turi trūkumų. Internete pilna klaidingos informacijos ir sukčių. Ten rasite ir žmonių, prašančių jiems padėti atsiimti milijoninius paveldėjimus, ir „faktų“, kurie yra ne kas kita, o įmantrūs sukčių planai, sukurti vogti slaptažodžius ir asmeninę informaciją. Kreditinės ar debetinės kortelės yra daug patogesnės nei krūva banknotų piniginėje, tačiau tuo pat metu tai viliojanti galimybė mažai skrupulingiems sukčiams tuo pasinaudoti.

Internete taip pat galima rasti daugybę mitų apie kreditinių ar debetinių kortelių naudojimo saugumą. Jeigu tikėtumėme tuo, kas parašyta iššokančiose reklamose ir „faktais pagrįstose“ istorijose, kuriais dalinamasi naujienų puslapiuose ir socialiniuose tinkluose, naudodamiesi banko kortele internete mes dalinamės asmeninės sąskaitos informacija su visu pasauliu.

Nors ir tiesa, kad kartais, naudojantis kreditine kortele, galite pakliūti į sukčių pinkles, iš esmės banko kortelės naudojimas internete nėra vienareikšmiškai nesaugus. Patikimi tinklapiai, tokie kaip „TransferGo“, naudoja net kelis saugumo sluoksnius, kad užtikrintų savo klientų, siunčiančių pinigus naudojantis tinklapiu arba patogia mobiliąja programėle, finansinės informacijos saugumą.

Apsaugoti savo finansinę informaciją apsiperkant ar atliekant finansines operacijas internetu yra nesunku, ypač jei vadovaujatės paprastais patarimais.

• Įsitikinkite, kad tinklapiai yra saugūs. Tai tokie tinklapiai, kurie naudoja patikimus duomenų šifravimo metodus ir yra patvirtinti teisėtų trečiųjų šalių. Apsilankę saugiame tinklapyje prie nuorodos matysite spynelės piktogramą, o nuoroda prasidės „HTTPS“ protokolu. Venkite tinklapių, kurie prašo pateikti asmeninę arba finansinę informaciją.
• Atkreipkite dėmesį į staigius pasikeitimus savo banko puslapyje. Jei lankotės savo banko tinklapyje ir pastebite, kad jis staiga pasikeitė, skirkite kelias minutes patikrinti, ar tikrai esate teisėtame tinklapyje. Jeigu kyla dvejonių, susisiekite su banku ir pasiteiraukite ar tinklapyje iš tiesų buvo atlikti pakeitimai.
• Įdiekite saugumo programinę įrangą. Dauguma duomenų vagysčių įvyksta Jūsų kompiuteryje atsiradus virusams arba trojanams. Nemažai bankų siūlo saugumo programas, pvz. „Trustee Rapport“, įsidiegti nemokamai. Taip pat nepamirškite atnaujinti savo turimos antivirusinės programinės įrangos. Ekspertai teigia, kad kai kurios nemokamos programos, tokios kaip „AVG“ ir „Avast“, yra tokios pat patikimos kaip ir brangesnės komercinės. Pasirūpinkite ir savo mobiliaisiais įrenginiais – įdiekite antivirusinę ir saugumo programėles.
• Apsaugokite savo įrenginius. Įsitikinkite, kad Jūsų kompiuteryje įdiegta ugniasienė, o bevielis interneto tinklas apsaugotas slaptažodžiu. Ugniasienė – tinklo saugumo sistema, kuri prižiūri ir kontroliuoja įeinantį bei išeinantį tinklo srautą, remdamasi nustatytomis saugumo taisyklėmis.
• Saugokitės sukčiavimo aferų. Dažniausiai nusikaltėliai gauna kreditinių kortelių duomenis tiesiog jų paprašę. Bankai ir prekybininkai internetu niekada neprašys elektroniniu paštu pateikti kreditinės informacijos duomenų ar slaptažodžių. Jeigu gavote el. laišką, prasidedantį tekstu „Brangus kliente“, tai, greičiausiai, sukčių darbas. Taip pat, gavę laišką, kuriuo prašoma pateikti asmeninę informaciją, būtinai patikrinkite siuntėjo adresą, jei jis kelia įtarimų – neatsakykite į tokį laišką. Jeigu manote, kad laiškas visgi gali būti teisėtas, susisiekite su banku ar prekybininku ir telefonu pasikalbėkite su jų atstovu.
• Neparsisiųskite prie el. laiško prisegtų dokumentų. Bankai paprastai nesiunčia formų arba sąskaitų informacijos, kaip prisegtų dokumentų, el. paštu. Geriausia, gavus tokį laišką, jį tiesiog ištrinti. Tačiau, jei manote, kad laiškas gali būti teisėtas, prieš parsisiųsdami dokumentą verčiau susiekite su banku. Dauguma bankų klientų prašo formas parsisiųsti iš jų tinklapio.
• Mobiliąsias programėles siųskitės tik iš oficialių parduotuvių. Mobiliosios programėlės išties yra puikios, o vienintelės legalios parduotuvės, iš kurių galite jas parsisiųsti, yra „Apple App Store“ bei „Google Play“.
• Naudokitės teisėtais tinklapiais. Jei pasiūlymai tinklapyje atrodo pernelyg geri, kad tai būtų tiesa, tokio tinklapio reikėtų vengti, nes jis įtartinas. Vadovaukitės šia taisykle, o taip pat naudokitės „Google“ paieška bei savo antivirusine programa, kad patikrintumėte bet kokį puslapį, kuris atrodo įtartinas.

________________________

Siųskite meilę ir pinigus su TransferGo. Mėgaukitės greitais, saugiais ir paprastais pervedimais. Pakvieskite savo draugus prisijungti prie TransferGo ir užsidirbkite £20. Prisijunkite jau šiandien! 🚀